Pådje:Antoine Bouhon - Les deux maisses d’armes, 1896.djvu/16

Èn årtike di Wikisource.
Cisse pådje ci a stî acertinêye pa deus contribouweus.
— 16 —

CATHRÈNE

Volez-v’ beure ine pitite gotte Joseph.

JOSEPH

Vola qu’c’est tot, c’est passé, çou qu’ c’est qui l’jôië, j’aveus l’cour piçit comme divint on viscé ossu, rin qu’d’avu r’vèyou mi pitite Cathrène j’a rouvi pônne et méhins les tracas’rèye di l’armaie ni comptait pus a rin (tot r’louquant Cathrène). Elle n’est nin qwandjèyë mi Cathrène jè l’trouve co pus jolèyë qui d’avance.

COLAS a pârt

Ji creus qui m’a rouvi po jâser ainsi.

CATHRÈNE

Et vos don Joseph ? Po v’dire li vraie, ji n’vi z’a mâie vèyou n’si bonne menne !

COLAS

C’est les buscute et l’plata qu’enn’è sont câse, çoula rin les sodârt pus amoureux qu’malâde.

JOSEPH

Ta bin raison va Colas todis pus amoureux. Mins ? qwand ji r’pinse a nos prumis jous d’hantrèyë.

CATHRÈNE

Li timps di nos prumi rajour est bin long Joseph.

JOSEPH

Çou qui n’nos espèch’ nin di nos véyë co pus volti qui d’avance (i vout rabrressi Cathrène).

COLAS

Tot doux la vix fré… vos prindez feu comme ine brocalle, vos n’vis d’nez nin l’timps dè r’happé halenne.